įkūninimas
įkū́ninimas sm. (1) bažn. → įkūninti: Įkūninimas Viešpaties DP1. Metas artinos mūsų atpirkimo, o įkūninimo Sūnaus Dievo DP563. | refl. N: Diena insikūninimo Christaus SPII124. Įsikūninimas Dievo SD392.
\
kūninimas; įkūninimas
Dictionary of the Lithuanian Language.